Keliauti su vaikais – vargas ar džiaugsmas?

Tokius komentarus girdime bene iš kiekvieno, auginančio mažamečius vaikučius. Niekad negalvojome, kad užsidariusių “darbo-namų-savaitgalių pas draugus” rate yra tiek daug. O gal tiesiog mes niekada tokių klausimų neuždavinėjome, kol patys mažų vaikučių neturėjome? Dabar, su šiokiu tokiu keliavimo patirties bagažu užantyje, kelyje sutikus ir pabendravus ne su viena keliaujančia šeima, susimąstome, kad tikriausiai “negalėjimas” keliauti su vaikais slypi ne didelėse išlaidose (na, kiek gi tiems mažyliams reikia?) ir ne pavojuose, tykančiuose nepažįstamoje aplinkoje.

adult sex toys

mens adidas ultraboost
Real Hair Wigs
cheap jerseys for sale
custom soccer jersey
nike air jordan 1 low
sex toys online
customized jerseys
cheap human hair wigs
cheap sex toys
custom uniforms
custom basketball jerseys
cheap sex toys
best sex toys
custom basketball jersey
Drįstame galvoti, kad mes patys sąmoningai atsiribojame, baimindamiesi nesibaigiančių dienų kartu su savo atžalomis, be jokios pertraukos. Būdami kelyje negalime pusvalandžiui įjungti vaikui mėgstamos televizijos programos ar pažerti krūvos žaislų ir, nors trumpam, pabėgti į kitą kambarį, kad skirtumėm šiek tiek laiko asmeniškai sau. Būti tėvais – sunkus ir atsakingas darbas, kuris tampa dar sunkesnis neįprastoje aplinkoje. Dažnai atostogas įsivaizduojame šiltuose kraštuose, kur iš ramybės ir tylos malonumo savaime užsimerkia akys, kai niekas netempia už skverno 3000 kartų per dieną, kartodamas “mama” arba “tėti”.

Bet jeigu manome, kad esame geri ir atsakingi tėvai, kodėl gi mes atimame iš savo vaikų galimybę išmokti to, ko niekur kitur neišmoksi? Sėdėjome, diskutavome, svarstėme visus „už“ ir „prieš“ – keliauti ar nekeliauti su vaikais? Darėme tai iš idėjos, teoriškai išdėstydami faktus juodu ant balto, nes mums patiems savęs įtikinėti nereikia – keliauti su vaikais BŪTINA!

Pirmiausia, kokia neaprėpiama kelionių nauda patiems vaikučiams. Tai nuostabi galimybė vaikams išmokti visko apie platųjį pasaulį tiesiog kasdien dalyvaujant veiksme. Tai kur kas geriau, nei to mokytis iš įtampos ir grafiko rėmų suvaržyto mokyklos mokytojo. Kitoniška kultūra ir papročiai savaime nusėda vaiko smegenyse, be jokių didelių pastangų. Vaikas „nesispardo“ bandydamas naują maistą. Vaikai ypatingai lengvai išmoksta svetimų kalbų. Jie susiranda draugų labai greitai: nors jie gali atrodyti ir kalbėti kitaip, jų visų juokas toks pats. Keliaudami su visa šeima suteikiame savo vaikams galimybę išmokti esminių gyvenimiškų įgūdžių, tokių, kaip: prisitaikymo, lankstumo, gebėjimo bendrauti su įvairiausios rasės, kultūros žmonėmis, tolerancijos bei tiesiog gyventi čia ir dabar. Vaikai tokiomis sąlygomis savaime tampa brandesni ir labiau atsakingi, nei namuose likę jų bendraamžiai. O kur jau tai, kad perskaitytų knygų, pamatytų filmų ar televizijos laidų pasaulis jiems tampa realybe? Pamatęs įvairiapusį pasaulį, vaikas ateityje daug lengviau susivoks, ko nori iš gyvenimo.

Na, o jau mums patiems koks gerumas! Tik pagalvokite, būnant su savo vaikais ištisą parą, nereikia sukti galvos, kur jie, su kuo jie ir, ką veikia. Mes praleidžiame daugiau kokybiško laiko su savo atžalomis, netrukdomi jokių darbo ar buities įsipareigojimų, maisto gaminimo ar sąskaitų. Esame maloniai priversti kartu dalintis pusryčiais, pietumis, vakariene ir kalbėti, dalintis savo mintimis ir patirtimi bei, tuo pačiu, išklausyti juos. Taip greičiau suprantame vaiko asmenybę, jo poreikius, kaip ir kuo jis gyvena. O ir patys kelionės įspūdžiai įgauna visiškai kitonišką atspalvį. Pasaulis atrodo mielesnis, dar gražesnis, be jokių užslėptų pavojų ar nepasitenkinimo. Galų gale, keliaujant su vaikais, tempas savaime tampa lėtesnis, todėl turime daugiau laiko sugerti į save mus supančią aplinką ir, kaip sako – pauostyti pakelės gėles. Ir kas benutiktų, visada bus šalia kažkas, kas laikys jūsų ranką, glausis, dalins bučinius ir nuolat kartos “Aš tave myliu…”

Žinoma, kai kurios gyvenimiškos akimirkos kelionėje su vaikais atrodo nepakeliamai įkyrios ir tarsi ribojančios mūsų, suaugusių, laisvę, bet tai juk mūsų vaikai ir už jų gerovę tik mes vieni atsakingi!